Mūsų projektai


2014 m. spalio 2 d. taikomosios kineziologijos asamblėjos pranešimų apžvalga

Kaune Lietuvos sporto universitete įvyko trečioji taikomosios kineziologijos ir funkcinės medicinos asamblėja

Eduardas Lakštauskas

E.Lakstauskas 2014.10.02Ją pradėjo gydytojas Eduardas Lakštauskas savo pranešime pastebėjo, kad į jį kreipiasi vis daugiau žmonių, besiskundžiančių įvairiais skausmais, atsiradusiais sportinės fizinės veiklos pasekoje. „Dauguma pacientų kreipiasi jau išbandę konservatyvius gydymo metodus vaistais ir reabilitacijos priemonėmis, tačiau taip ir nesulaukę žymaus pagerėjimo. Dabartinė diagnostika remiasi simptominio skausmo lokalizacija. Dėmesys kreipiamas tik į vietinę skausmo priežastį. Pasinaudodami šiuolaikinėmis galimybėmis, galime daug daugiau, negu durti pirštu į skaudamą vietą. Turime praplėsti savo regėjimo lauką. Jeigu iš krano nebėga vanduo, tai dar nereiškia, kad dėl to kaltas pats kranas. Pirmiausia turime išsiaiškinti tikrąsias skausmo priežastis, o tik tada imtis gydyti jų pasekmes.“
Su profesionaliais sportininkais dirbantis E. Lakštauskas įsitikinęs, kad ir kasdienių fitnes miktotraumų, ir sunkių sportinių traumų priežastis yra raumenų disbalansas, dėl kurio sutrinka judesių optimalumas ir efektyvumas. Tai lemia daugybė veiksnių, kuriuos reikia įvertinti gydant sportines traumas ir užkertant kelią jų pasikartojimui. Juos detaliai ir išsamiai nagrinėjo kiti asamblėjos pranešėjai, taip nuosekliai pagrįsdami ne tik vietinės, bet ir sisteminės traumų profilaktikos ir gydymo būtinybę.

Brigita Paulienė

B.Pauliene 2014.10.02Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Brigita Paulienė atkreipė dėmesį į kasdienį nejuntamą kiekvieno žmogaus judesį - kvėpavimą: „Per minutę įkvepiame 12 – 20 kartų.  Per metus susidaro daugiau nei 6 milijonų nepastebimų judesių, kuriuos atlieka keliolika kūno raumenų. Jeigu kvėpuojame teisingai, tai mums neša sveikatą ir palaiko ne tik raumenis, bet ir vidaus organus sveikus. Jeigu ne, lašas po lašo mūsų sveikata senka. Neteisingai kvėpuojant perkraunami ir pertempiami raumenys, spaudžiami po jais esantys nervai, kūne prasideda nepastebimi vidaus organų ir nervų funkcijų pažeidimai, kurie ilgainiui pasireiškia skausmu, sąnarių nestabilumu ir mikrotraumomis. Sportuojant kvėpavimas yra intensyvesnis, todėl ir problemos išryškėja greičiau.“

 

Pavelas Zachovajevas

Pavelas Zachovajevas 2014.10.02Doc. dr. Pavelas Zachovajevas pagrindė ir iliustravo fiziologinę tiesą, kad raumuo neegzistuoja pats sau vienas. Jis įsijungia į vientisą grandinę raumenų, su kuriais kartu atlieka funkcinius judesius. Kūne yra ne viena raumenų grandinė, jos sąveikauja tarpusavyje ir užtikrina sąnarių bei viso kūno stabilumą ir judesio saugumą. Jeigu yra bent vienas silpnas raumuo grandinėje, jis keičia judesio trajektoriją, perkrauna kitus raumenis bei sąnarius. Kuo daugiau funkciškai silpnų raumenų, tuo labiau išbalansuojamas normalus judėjimas nuo pirštų galiukų iki pakaušio. Ilgainiui pradeda reikštis kasdienių mikrotraumų pasekmės – skausmas po sporto, vėliau ir skausmas treniruočių metu.

Brigita Zachovajevienė

Brigita Zachovajieviene 2014.10.02Dr. Brigita Zachovajevienė metu atskleidė dar ne daug kam žinomą svarbią tiesą: dubens dugno raumenys yra labai svarbūs žmogaus vidaus organų ir sąnarių stabilumui bei sveikatai. Dubens raumenys ir raiščiai turi būti ir pakankamai stiprūs, ir pakankamai elastingi. Kitaip ir kasdienėje veikloje, ir sporte gali kauptis mikrotraumos stubure, klubų sąnariuose ir kelio raiščiuose. Į tai dėmesį turi atkreipti ne tik gimdžiuosios moterys.

 

Aleksejus Zacharovas

A.Zacharovas 2014.10.02Gydytojas Aleksejus Zacharovas savo pranešime susiejo raumenų funkcinį silpnumą su vidaus organų veiklos sutrikimais, nors kliniškai jie dar gali būti nepasireiškę apčiuopiama liga. Pečių ir krūtinės raumenų silpnumo priežastimi gali būti skrandžio ar kepenų veiklos sutrikimai, pilvo ir kojų raumenys gali būti silpni dėl sutrikusios žarnyno veiklos. Štai kodėl raumenų ir sąnarių sveikatai svarbi ne tik protingai parinkta mankšta ir masažai, bet ir mityba, ir teisinga vidaus organų padėtis.

 

 

Aleksas Sapiro

A.Sapir 2014.10.02Su profesionaliais dviratininkais dirbantis Izraelio Ben-Guriono universiteto dėstytojas Aleksas Sapiro susirinkusiems patarė nemėginti mėgdžioti prestižinių „Tour de France“ lenktynių dalyvių. „Paprasti žmonės ant dviračio sėdi taip, lyg būtų „Tour de France“ lenktynėse. Jie nesupranta, kad norint saugiai, be traumų stuburui ir sąnariams atsisėsti taip, kaip mato sėdint profesionalą, reikalingas nuoseklus pasiruošimas specialiais lankstumo, ištvermės ir raumenų stiprinimo pratimais. Važiuojant dviračiu svarbus ne tik sėdynės aukštis. Jeigu taikomas krūvis viršija sportininko galimybes, tik laiko klausimas, kada jis patirs traumą. Prieš didinant krūvį, reikia įsitikinti, kad raumenų veikla jame bus subalansuota, o didinat krūvį reikia suprasti, kokie pratimai nekenkia sveikatai,“ - dėstė specialistas.

 

Sergejus Molotkovas

Gydytojas Sergejus Molotkovas iš Maskvos kineziterapijos centro nustebino pranešimu, kuriame pristatė detalią programą, kaip derinti kineziologiją, kineziterapiją ir fitnesą. Jo nuomone, fitnes be pasiruošimo pagal kineziologinę programą yra nuolatinis kūno traumavimas, kuris neleidžia pasiekti taip trokštamų rezultatų ir formos, nepaprastai svarbios bet kokiame sporte, kuriame daug lemia net mažiausi gramai, centimetrai, sekundės. Reikalingas atidus kūno ištyrimas ir individualus nuosaikus paruošimas paprastais pratimais, kad raumenys savalaikiai ir teisingai įsijungtų į paprastą judesį, o vėliau užtikrintų stabilumą sudėtinguose sportiniuose veiksmuose.

Liudmila Vasiljeva

L.F.Vasiljeva 2014.10.02Rusijos taikomosios kineziologijos asociacijos direktorė, profesorė Liudmila Vasiljeva atkreipė dėmesį, kad skausmas yra stiprus nervų sistemos signalas, kuriuo organizmas šaukiasi pagalbą ir reikia ne vaistais jam burną užkimšti, o įsiklausyti, apie ką jis kalba ir kokios pagalbos prašo. Kaip tik tam reikalinga taikomoji kineziologija, kuri leidžia įvertinti nervų sistemos funkcijas ir adaptyvumą fizinio krūvio metu, leidžia suprasti, kaip galima optimaliai apkrauti sportuojančiojo kūną, kad būtų pasiekti maksimaliai geri rezultatai jo netraumuojant. Jeigu gydytojas nepasistengs suprasti paciento skausmo priežasties, tai lokalus gydymas kaip dramblys indų parduotuvėje  – viską sugriaus. „Tas pats masažavimo būdas vienam gali labai padėti, kitam – labai pakenkti. Būna, kad žmogui kaklą skauda tik stovint arba tik sėdint, o pakeitus kūno padėtį jis praeina – tai galbūt problema tūno dubenyje arba kojose ir ne kaklą masažuoti reikia?“ Būtent tokiais atvejais ir atsiskleidžia taikomosios kineziologijos nauda.

Asamblėja pritraukė ir sveikatos specialistų, dalyvavo > 200 klausytojų. Dėmesį atkreipė ir platesnė visuomenė, apie platesnę sveikatos ir sveiko judėjimo sampratą rašė keli dienraščiai – www.alfa.lt, www.lrtyas.lt, www.15min.lt.